Depopuliacijos įtaka bendrojo ugdymo mokyklų tinklo kaitai Lietuvos probleminiuose regionuose 2001–2016 m.

Viktorija Baranauskienė, Vidmantas Daugirdas

Santrauka


Šio tyrimo tikslas – atskleisti depopuliacijos įtaką bendrojo ugdymo mokyklų tinklo kaitai Lietuvos probleminiuose regionuose. Tyrimo objektas – 22 retai apgyvendintos savivaldybės (toliau – RAS), kuriose kaimo gyventojų tankumas siekia iki 12,5 gyv./km².

Tyrimo metu patvirtinta, kad depopuliacija, prastėjantys demografiniai rodikliai, mažėjantis mokinių skaičius prisideda prie bendrojo ugdymo mokyklų tinklo nykimo. Tai ypač akivaizdu RAS: 2001–2017 m. gyventojų skaičius šalyje sumažėjo 18 proc., RAS – 28 proc.; 2001–2016 m. bendrojo ugdymo mokyklų skaičius šalyje sumažėjo 49 proc., RAS – 62 proc. Ši tendencija ypač ryški Šiaurės Rytų ir Pietų Lietuvos savivaldybėse. Prielaidų, kad artimiausiu metu pasikeis demografinė situacija ir tendencijos, nėra, vadinasi, mokyklų tinklas ir toliau trauksis. Daugiausia galimybių išlikti turi mokyklos, esančios didesnėse gyvenvietėse, savivaldybių administraciniuose centruose. Jos turėtų užtikrinti ne minimalų, o visuomenės poreikius atitinkantį išsilavinimo lygį.

Siekiant pristabdyti bendrojo ugdymo mokyklų tinklo nykimą RAS, turėtų būti mažinami reikalavimai kaimo mokykloms (leista formuoti mažiau mokinių turinčias klases, mažinti privalomą krūvį mokytojams), skiriami priedai prie atlyginimo mokytojams, dirbantiems RAS, labiau apgalvotai reorganizuojamos mokyklos ir kt.

Reikšminiai žodžiai: depopuliacija, probleminiai regionai, retai apgyvendintos teritorijos, bendrojo ugdymo mokykla, socialinė atskirtis, teritorinė atskirtis.

DOI: http://dx.doi.org/10.15823/ge.2018.1


Visas tekstas:

PDF