Švietimo (geo)politika kaip sankirtos erdvėje vieta, arba švietimo geo(filo)sofijos link

Zigmas Kairaitis

Santrauka


Straipsnyje analizuojama švietimo politika. Tačiau į politiką apskritai ir švietimo politiką konkrečiai žvelgiama per geografinės erdvės ir vietos bei tapsmo filosofijos prizmę. Siekiama atsakyti į klausimą, kokios vertybinės ir norminės substancijos, galios ir įtampos struktūros, tapsmo ir virsmo procesai formuoja (lemia) Lietuvos švietimo erdvę? Remiantis šia prieiga, švietimo vadybos priemonės įgauna švietimo geopolitikos dimensiją. Erdvės požiūriu kiekviena politika yra geopolitika, o geopolitika – politika (idėjų, strategijų, praktikų politika), įgyvendinama konkrečioje geografinėje erdvėje ir vietoje. Kaip betraktuosime švietimą – kaip kultūros, ekonomikos, politikos sudedamąją dalį ar kaip atskirą visuomenės veiklos sritį, – jis visada yra veikiamas, struktūruojamas, kuriamas tų pačių geografinių – vietos, erdvės, aplinkos – faktorių. Valstybės institucijos (subjektai), įgyvendindamos švietimo politiką (įvairias strategijas ir praktikas), kuria erdvinį švietimo geopolitinį tapatumą. Erdvės, vietos, geografinės skalės (nuo globalinės iki lokalinės) dalykai santykyje ir sąveikoje su geopolitiniais, sociokultūriniais reiškiniais formuoja Lietuvos švietimo geopolitinę ir geo(filo)sofinę erdvę. Geosofija ir geofilosofija išreiškia mentalinį, dvasinį, vertybinį, pažintinį žmogaus požiūrį ir santykį su geografine aplinka, erdve, jos objektais, atspindi mūsų individualias sąsajas su geografija ir filosofija. Tyrimo apibendrinime teigiama, kad švietimo (geo)politika, besiremianti įvairialypiais autentiškais santykiais, prasmių eksplikavimu, vaizduotės žadinimu santykyje / sąveikoje su geografine aplinka, kuria šalies, konkrečios vietos tvarią švietimo geo(filo)sofinę erdvę.

Reikšminiai žodžiai: švietimo politika, švietimo geopolitika, švietimo geofilosofija.

DOI: http://dx.doi.org/10.15823/ge.2018.5


Visas tekstas:

PDF